Seksualinė prievarta karo Ukrainoje kontekste sulaukė visuomenės pasmerkimo. Taikos metu šia tema visuomenė kiek mažiau vieninga ir kyla nemažai diskusijų, kodėl ir kas kaltas. Dar reikia nemažai kalbėti ir aiškinti, kad nesvarbu, kas ką provokuoja, kaltas visada yra tas, kuris ėmėsi smurtinių veiksmų.

Lietuvoje dar vis trūksta adekvataus ir mokslu grįsto lytiškumo ugdymo, kalbėjimo apie kiekvieno asmens kūno ribas, o vėliau ir apie aiškų sutikimą mylėtis.

Viena naujausių apklausų, darytų 2021 m. Lietuvoje, atskleidžia, kad gimnazijose ir progimnazijose besimokančių 20 proc. merginų ir 39 proc. vaikinų mano, jog „kartais merginos pačios išprovokuoja priekabiavimą savo išvaizda ir (arba) elgesiu“. 3 proc. merginų ir 10 proc. vaikinų sutinka, kad „kai mergina sako „ne“ lytiniams santykiams, tai gali reikšti „galbūt“ arba „taip“. Negana to, jaunimui vis dar labai sunku vartoti su lytiškumu susijusias sąvokas.

Be adekvačių sąvokų tampa labai sunku kalbėti, suprasti ir reflektuoti pozityvias bei negatyvias su lytiškumu susijusias savo patirtis.

Pasak Lietuvoje su jaunimu dirbančių specialistų, jaunimui trūksta informacijos apie santykius ir ribas. „Su 35 – 40 m. vyrais susitikinėjančios aštuntokės, pastojusios devintokės, nežinojimas kaip pasakyti „ne“ lytiniams santykiams dėl baimės išsiskirti. Tai tik nedidelė dalis istorijų, kurias girdžiu vesdama mokymus su jaunimu dirbantiems specialistėms (– ams). „Metas turėti drąsos pripažinti, jog pamokos apie santykius tokios pat svarbios kaip ir matematika“, – sako Dingusių žmonių šeimų paramos centro atstovė Rugilė Butkevičiūtė.

Prie sudėtingumo kalbėti šia tema prisideda ir tai, jog seksualiniai nusikaltimai neretai apipinti daugybės mitų, atmintyje iškyla scenos iš filmų, kuomet moteris netikėtai užpuolama agresyvaus vyro, ji priešinasi, rėkia, jai pavyksta arba nepavyksta pasprukti. Ir nors seksualinės prievartos situacijos yra labai skirtingos ir įvairios, deja, tokios filmuose vaizduojamos scenos atspindi tik mažą dalelę seksualinės prievartos situacijų.

Pasak Skandinavijos mokslininkų atliktų naujausių tyrimų, apie 70 proc. moterų tokių situacijų metu patiria nevalingą kūno paralyžių. Priklausomai nuo to, kaip stipriai pasireiškia ši būsena, moteris gali reaguoti minimaliai arba tiesiog visiškai sustingti. Ne ką mažiau svarbu paminėti, jog maždaug du trečdaliai moterų (statistika kiek svyruoja priklausomai nuo nukentėjusiosios amžiaus), patyrusių seksualinę prievartą, pažinojo ir turėjo kontaktą su nusikaltimą įvykdžiusiuoju asmeniu. 2021 m. Lietuvoje artimoje aplinkoje nuo seksualinės prievartos nukentėjo ir apie ją pranešė institucijoms 12,3 proc. asmenų. Manoma, kad maždaug apie 60–80 proc. nusikaltimų nėra niekur pranešama.

Romantinius santykius kuriantis jaunimas neretai nežino, kaip atskirti sveikus, nesveikus ar smurtinius santykius. Jiems trūksta įrankių ir įgūdžių atpažinti ir stabdyti netinkamą elgesį. Jaunimas jaučia spaudimą turėti intymių santykių, tačiau mažai kalbama apie pasiruošimą jiems ir laisvą valią apsispręsti, kada nori juos pradėti. Neretai sutikimas turėti lytinių santykių yra išgaunamas per manipuliacijas įrodyti savo meilę, įkalbinėjimus, grasinimus, o kartais tiesiog pasinaudojant nuo alkoholio apsvaigusio jaunuolio ar jaunuolės pažeidžiamumu.

2007 m. tyrimas apie sutikimą lytiniams santykiams atskleidžia, kad kai santykiai trunka ilgesnį laiką arba pora jau kelis sykius turėjo lytinių santykių, imama mažiau galvoti apie sutikimą, jis tampa „savaime suprantamas“. Kitaip sakant, jeigu pora kelis sykius turėjo lytinių santykių, „savaime suprantama“, kad ir toliau to norės, o sutikimo tiesiog nebereikia.

Prisiminus anksčiau minėtą statistiką apie tai, kad didelė dalis seksualinę prievartą patyrusiųjų pažinojo savo prievartautojus, tokie rezultatai neramina ir kelia dar daugiau klausimų apie sutikimą, kam jo reikia ir kaip atpažinti jo išraiškas.

Sutikimas – vienas iš galimybės nevaržomai ir laisvai pasirinkti rezultatų. Jeigu kažkas sako „ne“, vadinasi, tai reiškia „ne“. Jeigu kas nors nesako „ne“, tai dar nereiškia „taip“. Situacijose, kuomet „taip“ pasakoma iš baimės, dėl spaudimo, patyčių, apgavysčių ar manipuliacijų, tai taip pat nereiškia „taip“.

Viena didžiausių organizacijų, dirbančių su seksualinės prievartos tema, „RAINN“, pabrėžia bent keletą svarbių sutikimo momentų:

– sutikimas duodamas vieniems konkretiems veiksmams, ir nereiškia, kad yra sutinkama su visais veiksmas;

– visada yra galimybė sustabdyti ir nutraukti partnerio(–ės) veiksmus. Tokiu atveju labai svarbu teisingai ir aiškiai iškomunikuoti, kad nesijaučiama gerai ir norima sustoti;

– svarbu pasiteirauti savo partnerio(–ės), ar viskas gerai. Tai didina pasitikėjimą vienas kitu ir leidžia geriau suprasti, kaip jaučiasi partnerė(–is).

Sutikimo nėra ir negali būti, jei:

– viena iš pusių ignoruoja kito „ne“;

– įsivaizdavimas, kad tam tikrų drabužių dėvėjimas ar tam tikras elgesys yra kvietimas turėti lytinių santykių;

– kai asmuo dėl savo amžiaus negali sutikti turėti lytinių santykių;

– kai sutikimas duodamas apsvaigus alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis;

– galvojimas, kad asmuo sutiks, nes praeityje su juo turėta intymių santykių.

Visi išvardinti žingsniai atrodo labai logiški, net primityvūs, tačiau apie tai informacijos lietuvių kalba vis dar yra per mažai. Kalbėti lytiškumo temomis vis dar yra didelis tabu, o būtent šios temos reikalauja viešumo ir pakartojimo. Svarbu suprasti, kad informacija gali išgelbėti žmonių gyvenimus bei padėti išvengti galimų traumų, kurios, deja, greitai negyja.

 

https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/1734340/reda-jureliaviciute-tik-taip-yra-taip

Projektas #Dare2care: nesmurtinių santykių tarp merginų ir vaikinų ugdymas finansuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.